05.10.13 16:31 nga Vizitor
Emri
Nė Mitologjinė antike greeke [[Europa (mitologji)|Europa]] ishte njė princeshė [[Fonenika]] nė tė cilėn [[Zeusi]] e rrėmbue pasi mori formėn e njė demi tė bardhė. Ai e dėrgoi atė nė ishullin e [[Kreta|Kretės]] ku ajo lindi [[Monosi]]n, [[Radamantusi]]n dhe [[Sarpedoni]]n. Pėr [[Homeri]]n, Europa ([[Gjuha greke|Greqisht]]: Εὐρώπη ose Eurṓpē'') ishte njė mbretėreshė mitologjike e [[Kreta|Kretės]], dhe jo njė dezignacion gjeografik. Mė vonė ''Europa'' u pėrdor pėr [[Gjeografia e Greqisė|Greqinė kontinentale]], dhe 500 Par.e.s. ky term pėrdorej edhe pėr pjesėt mė nė veri.
Etimologjikisht, teoria dominuese sugjeron se termi ''Europė'' rrjedh nga [[GJuha Greke|rrėnjėt greke]] dhe do tė thotė: '''eur'''- gjėrė dhe '''op'''- syri, pra ''Eurṓpē'' do tė thotė "pamje e gjėrė" (krahasoni me ''glauk'''ōp'''is'' (pamje e hirtė) [[Athina]] dhe ''bo'''ōp'''is'' (pamje demi) Hera). ''Gjėrė'' ka qenė njė [epitet] pėr vetė [[Toka|Tokėn]] nė [Feja Proto-Indo-Evropiane|Fenė Proto-Indo-Evropiane]]. Njė minoritet, sidoqoftė, sugjeron se nė fakt fjala "Evropė" bazohet nė njė fjalė [[Semitik]]e si p.sh. fjala [[Gjuha Akade|Akade]] ''erebu'' qė do tė thotė "tė biesh poshtė", ose fjala Fonenikane '''ereb''' qė do tė thotė "mbrėmje; perėndim" dhe Arabe [[Magreb]], Hebreje ''ma'ariv''.
Parahistoria
Perandoria Romake nė shtrirjen e saj mė tė madhe
Njė ndikim tjetėr i madh nė Evropė erdhi nga Perandoria Romake qė la gjurmėt e saj nė ligj, gjuhė, ingjinieri, arkitekturė, dhe qeveri.[15] Gjatė pax romanės, Perandoria Romake u zgjerua dhe pėrfshiu, pėrveē Mediteranit, edhe njė pjesė tjetėr tė Evropės.[16] Stoicizmi ndikoi perandorėt si Hadriani, Antoninus Pius, dhe Marcus Aureliusin , tė cilėt kishin shpenzuar shumė kohė nė kufijtė veriorė tė Perandorisė duke luftuar me Gjermanikėt, Piktėt dhe Skocezėt.[17][18] Krishterimi u legjitimizua eventualisht nga Konstandini I pas tre shekujsh persekutimi imperial.
Kohėt e Errėta
Njė pikturė romake
Gjatė rrėzimit tė perandorisė Romake, Evropa hyri nė njė periudhė tė gjatė tė ndryshimeve qė historianėt e quajnė "Koha e Migrimeve". Gjatė kėsaj periudhe ka pasur njė numėr pushtimesh dhe migrimesh mes Ostrogothėve, Visigothėve, Gothėve, Vandalėve, Hunėve, Frankėve, Anglėve, Saksonėve, dhe, edhe mė vonė, Vikingėve dhe Normanėve. Mendimtarėt e Rilindjes si Petrarku iu referuan kėsaj periudhe si "Kohėt e Errėta".[19]
Komunitetet e izoluara monastike ishin vendet e vetme pėr tė ruajtur
dhe pėrpiluar dituri tė fituar mė parė; pėrveē kėsaj, shumė pak shkrime
kanė mbijetuar ndėrsa shumė literaturė, filozofi, matematikė, dhe
mendimtari tė tjera nga periudha klasike u zhdukėn nga Evropa.[20]
Gjatė kohėve tė errėta, Perandoria Perėndimore Romake ra nėn kontrollin e klaneve Kelte, Sllave dhe Gjermanike. Klanet Kelte themeluan mbretėritė e tyre nė Gaul, paraprirėsit e mbretėrive Franke qė eventualisht themeluan Francėn.[21] Klanet Gjermanike dhe Sllave themeluan domenet e tyre respektivisht nė Evropė e Mesme dhe Lindore.[22] Eventualisht Klanet Franke u bashkuan nėn Klovis I.[23] Charlemagne, njė mbret Frank i dinastisė Karolingiane
qė kishte pushtuar shumicėn e Evropės Perėndimore, u emėrua "Perandor i
Shenjtė Romak" nga Papa mė 800. Kjo ēoi tek themelimi i Perandorisė sė Shenjtė Romake, e cila eventualisht u koncentrua nė principet Gjermane tė Evropės Qendrore.[24]
Perandoria Lindore Romake u bė e njohur nė perėndim si Perandorian Bizantine. E bazuar nė Konstandinopojė, ata e shihnin vehten si trashėgues natyral tė Perandorisė Romake.[25] Perandori Justinian I udhėhoqi gjatė "Kohės sė parė tė artė tė Konstandinopojės": ai themeloi njė kod ligjo
Nė Mitologjinė antike greeke [[Europa (mitologji)|Europa]] ishte njė princeshė [[Fonenika]] nė tė cilėn [[Zeusi]] e rrėmbue pasi mori formėn e njė demi tė bardhė. Ai e dėrgoi atė nė ishullin e [[Kreta|Kretės]] ku ajo lindi [[Monosi]]n, [[Radamantusi]]n dhe [[Sarpedoni]]n. Pėr [[Homeri]]n, Europa ([[Gjuha greke|Greqisht]]: Εὐρώπη ose Eurṓpē'') ishte njė mbretėreshė mitologjike e [[Kreta|Kretės]], dhe jo njė dezignacion gjeografik. Mė vonė ''Europa'' u pėrdor pėr [[Gjeografia e Greqisė|Greqinė kontinentale]], dhe 500 Par.e.s. ky term pėrdorej edhe pėr pjesėt mė nė veri.
Etimologjikisht, teoria dominuese sugjeron se termi ''Europė'' rrjedh nga [[GJuha Greke|rrėnjėt greke]] dhe do tė thotė: '''eur'''- gjėrė dhe '''op'''- syri, pra ''Eurṓpē'' do tė thotė "pamje e gjėrė" (krahasoni me ''glauk'''ōp'''is'' (pamje e hirtė) [[Athina]] dhe ''bo'''ōp'''is'' (pamje demi) Hera). ''Gjėrė'' ka qenė njė [epitet] pėr vetė [[Toka|Tokėn]] nė [Feja Proto-Indo-Evropiane|Fenė Proto-Indo-Evropiane]]. Njė minoritet, sidoqoftė, sugjeron se nė fakt fjala "Evropė" bazohet nė njė fjalė [[Semitik]]e si p.sh. fjala [[Gjuha Akade|Akade]] ''erebu'' qė do tė thotė "tė biesh poshtė", ose fjala Fonenikane '''ereb''' qė do tė thotė "mbrėmje; perėndim" dhe Arabe [[Magreb]], Hebreje ''ma'ariv''.
Parahistoria
Perandoria Romake nė shtrirjen e saj mė tė madhe
Njė ndikim tjetėr i madh nė Evropė erdhi nga Perandoria Romake qė la gjurmėt e saj nė ligj, gjuhė, ingjinieri, arkitekturė, dhe qeveri.[15] Gjatė pax romanės, Perandoria Romake u zgjerua dhe pėrfshiu, pėrveē Mediteranit, edhe njė pjesė tjetėr tė Evropės.[16] Stoicizmi ndikoi perandorėt si Hadriani, Antoninus Pius, dhe Marcus Aureliusin , tė cilėt kishin shpenzuar shumė kohė nė kufijtė veriorė tė Perandorisė duke luftuar me Gjermanikėt, Piktėt dhe Skocezėt.[17][18] Krishterimi u legjitimizua eventualisht nga Konstandini I pas tre shekujsh persekutimi imperial.
Kohėt e Errėta
Njė pikturė romake
Gjatė rrėzimit tė perandorisė Romake, Evropa hyri nė njė periudhė tė gjatė tė ndryshimeve qė historianėt e quajnė "Koha e Migrimeve". Gjatė kėsaj periudhe ka pasur njė numėr pushtimesh dhe migrimesh mes Ostrogothėve, Visigothėve, Gothėve, Vandalėve, Hunėve, Frankėve, Anglėve, Saksonėve, dhe, edhe mė vonė, Vikingėve dhe Normanėve. Mendimtarėt e Rilindjes si Petrarku iu referuan kėsaj periudhe si "Kohėt e Errėta".[19]
Komunitetet e izoluara monastike ishin vendet e vetme pėr tė ruajtur
dhe pėrpiluar dituri tė fituar mė parė; pėrveē kėsaj, shumė pak shkrime
kanė mbijetuar ndėrsa shumė literaturė, filozofi, matematikė, dhe
mendimtari tė tjera nga periudha klasike u zhdukėn nga Evropa.[20]
Gjatė kohėve tė errėta, Perandoria Perėndimore Romake ra nėn kontrollin e klaneve Kelte, Sllave dhe Gjermanike. Klanet Kelte themeluan mbretėritė e tyre nė Gaul, paraprirėsit e mbretėrive Franke qė eventualisht themeluan Francėn.[21] Klanet Gjermanike dhe Sllave themeluan domenet e tyre respektivisht nė Evropė e Mesme dhe Lindore.[22] Eventualisht Klanet Franke u bashkuan nėn Klovis I.[23] Charlemagne, njė mbret Frank i dinastisė Karolingiane
qė kishte pushtuar shumicėn e Evropės Perėndimore, u emėrua "Perandor i
Shenjtė Romak" nga Papa mė 800. Kjo ēoi tek themelimi i Perandorisė sė Shenjtė Romake, e cila eventualisht u koncentrua nė principet Gjermane tė Evropės Qendrore.[24]
Perandoria Lindore Romake u bė e njohur nė perėndim si Perandorian Bizantine. E bazuar nė Konstandinopojė, ata e shihnin vehten si trashėgues natyral tė Perandorisė Romake.[25] Perandori Justinian I udhėhoqi gjatė "Kohės sė parė tė artė tė Konstandinopojės": ai themeloi njė kod ligjo
